Šiandien

Šiandien ryte buvau praradusi gyvenimo prasmę.. Viskas sukosi prieš mane:

Ankstus kėlimasis,

pykčiai su tėvais,

iš milijono kepurių neišsirinkimas nei vienos,

ankstyva psichologijos paskaita ir sukrečiančios temos, netinkamos tokiam early morning'ui šeštadienį,

tavo kitoks "Labas rytas",

per saldi kava, 

per soti pica,

šleikštulys po tokio valgio...

Viskas susidėjo..

Tačiau dabar - aš laiminga.:))) Be galo laiminga.:)))
Vėl MYLIU gyvenimą, bet labiau TAVE.;***********

Pasivaikščiojimas, trukęs pusvalandį,

šaltokas oras - paraudoninęs MŪSŲ skruostus,

nykštuko kepuraitė,

šypsena,

bučinukai, kurie tikrai neleido šalti,

ėjimas greitu.. lėtu.. vidutiniu žingsniu,

TAVO pirštinėta ranka tokioj pat manojoje,

pokalbiai - juokingi, liūdni, bet, svarbiausia, pilni MEILĖS,

šilti apkabinimai (: hug'ai :),

viskas, kas atneš tik laimę, džiaugsmą, dar didesnę MEILĘ ir supratimą, kad pasaulyje yra TAVO, TIK TAVO, antroji puselė, kuri tave MYLI, MYLI gal netgi labiau nei įmanoma.;))

Tik TU kuri stebuklus, kurie išsipildo.

TU man esi TAS, kuris padaro taip, jog visos svajonės išsipildytų, nes TU ir esi MANO svajonė. ;*****

                                                               MYLIU ir visada MYLĖSIU.

***********************************TIK TAVO saulytė.**************************

Myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu

Aš Tave be galo MYLIU.
Myliu taip, kaip tik aš galiu mylėti:
kartais - su pykčio lašeliu,
dažnai - su džiaugsmu,
o visada - visa savo esybe, nes tik Tu - man dovana.
Tu - iškėlei mane iš nuopuolio, Tu - išgelbėjai mane. Tik Tavo dėka - esu ir gyvenu.;]
Nesvarbu, kad susimatome tik kas savaitę - aš Tave matau, svajoju ir galvoju apie Tave - kiekvieną savo trapaus gyvenimo sekundę.
Mūsų ateitis - tobulas gyvenimas ir jo aspektai.;]
Tik nesugriaukime savo svajų - tokių didelių ir dar vis augančių.
Prašau. 




If you live to be a hundred, I want to live to be a hundred minus one day so I never have to live without you. A. A. Milne

Stebuklai vyksta - vėl rašau.

Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip Kamilė negali nerašyti. ;]

Pagaliau atgimiau!!!

Vėl sugrįžau į ,,Žiniapūčio" žurnalistų gretas!!! 
Nuostabus jausmas grįžti, grįžti ten, kur laukia, ten, kur širdžiai miela ir jauku, ten, kur žinai, jog tavo darbai tikrai laukiami ir vertinami. Ten, kur tavęs visada išskėstomis rankomis laukia sugrįžtant. Tik ten manasis pasaulis. Žinau, kad man rašyti - tai yra gyventi, nes su šiuo noru aš jau gimiau. Jis - mano kraujyje. ;]
Iš tikrųjų, laiko trūko, užimta buvau, net nebegalvojau apie rašymą, bet jo be galo pasiilgau!
Noras - nerealius, rašyčiau ir rašyčiau, tik duokit temų, duokit mielų žmonių, kurie sutiktų būti kalbinami ir, svarbiausia, duokit man pakankamai laiko, kad visur suspėčiau!
Man dabar NR.1 - n.d., deja.
Jie užima krūūūūūvas laiko, MANO laiko.. 
Tačiau, kaip kai kurie sako, neeikvok savo gyvenimo vien dėl mokslų, turėk laiko ir DĖL SAVĘS. Kadanors gal taip ir bus, įgyvendinsiu tai 100 procentų, bet ne dabar...
Šiuo metu dalelę savęs skirsiu ne tik mokslo šaknims krimsti, bet ir tam, ką dievinu - tai ,,Žiniapūčio" veiklai.
Padėka tam, kurio stebuklingi žodžiai pasiekė ir paveikė mane.;]


Iki kitų susibėgimų!
Jei nerasit čia, ieškokit ,,Žianiapūtyje". :)


P.S. Didžiausia padėka Malariui. (like, like, like tavo žodžiams :) )