Šiandien

Šiandien ryte buvau praradusi gyvenimo prasmę.. Viskas sukosi prieš mane:

Ankstus kėlimasis,

pykčiai su tėvais,

iš milijono kepurių neišsirinkimas nei vienos,

ankstyva psichologijos paskaita ir sukrečiančios temos, netinkamos tokiam early morning'ui šeštadienį,

tavo kitoks "Labas rytas",

per saldi kava, 

per soti pica,

šleikštulys po tokio valgio...

Viskas susidėjo..

Tačiau dabar - aš laiminga.:))) Be galo laiminga.:)))
Vėl MYLIU gyvenimą, bet labiau TAVE.;***********

Pasivaikščiojimas, trukęs pusvalandį,

šaltokas oras - paraudoninęs MŪSŲ skruostus,

nykštuko kepuraitė,

šypsena,

bučinukai, kurie tikrai neleido šalti,

ėjimas greitu.. lėtu.. vidutiniu žingsniu,

TAVO pirštinėta ranka tokioj pat manojoje,

pokalbiai - juokingi, liūdni, bet, svarbiausia, pilni MEILĖS,

šilti apkabinimai (: hug'ai :),

viskas, kas atneš tik laimę, džiaugsmą, dar didesnę MEILĘ ir supratimą, kad pasaulyje yra TAVO, TIK TAVO, antroji puselė, kuri tave MYLI, MYLI gal netgi labiau nei įmanoma.;))

Tik TU kuri stebuklus, kurie išsipildo.

TU man esi TAS, kuris padaro taip, jog visos svajonės išsipildytų, nes TU ir esi MANO svajonė. ;*****

                                                               MYLIU ir visada MYLĖSIU.

***********************************TIK TAVO saulytė.**************************

Myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu, myliu

Aš Tave be galo MYLIU.
Myliu taip, kaip tik aš galiu mylėti:
kartais - su pykčio lašeliu,
dažnai - su džiaugsmu,
o visada - visa savo esybe, nes tik Tu - man dovana.
Tu - iškėlei mane iš nuopuolio, Tu - išgelbėjai mane. Tik Tavo dėka - esu ir gyvenu.;]
Nesvarbu, kad susimatome tik kas savaitę - aš Tave matau, svajoju ir galvoju apie Tave - kiekvieną savo trapaus gyvenimo sekundę.
Mūsų ateitis - tobulas gyvenimas ir jo aspektai.;]
Tik nesugriaukime savo svajų - tokių didelių ir dar vis augančių.
Prašau. 




If you live to be a hundred, I want to live to be a hundred minus one day so I never have to live without you. A. A. Milne

Stebuklai vyksta - vėl rašau.

Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip Kamilė negali nerašyti. ;]

Pagaliau atgimiau!!!

Vėl sugrįžau į ,,Žiniapūčio" žurnalistų gretas!!! 
Nuostabus jausmas grįžti, grįžti ten, kur laukia, ten, kur širdžiai miela ir jauku, ten, kur žinai, jog tavo darbai tikrai laukiami ir vertinami. Ten, kur tavęs visada išskėstomis rankomis laukia sugrįžtant. Tik ten manasis pasaulis. Žinau, kad man rašyti - tai yra gyventi, nes su šiuo noru aš jau gimiau. Jis - mano kraujyje. ;]
Iš tikrųjų, laiko trūko, užimta buvau, net nebegalvojau apie rašymą, bet jo be galo pasiilgau!
Noras - nerealius, rašyčiau ir rašyčiau, tik duokit temų, duokit mielų žmonių, kurie sutiktų būti kalbinami ir, svarbiausia, duokit man pakankamai laiko, kad visur suspėčiau!
Man dabar NR.1 - n.d., deja.
Jie užima krūūūūūvas laiko, MANO laiko.. 
Tačiau, kaip kai kurie sako, neeikvok savo gyvenimo vien dėl mokslų, turėk laiko ir DĖL SAVĘS. Kadanors gal taip ir bus, įgyvendinsiu tai 100 procentų, bet ne dabar...
Šiuo metu dalelę savęs skirsiu ne tik mokslo šaknims krimsti, bet ir tam, ką dievinu - tai ,,Žiniapūčio" veiklai.
Padėka tam, kurio stebuklingi žodžiai pasiekė ir paveikė mane.;]


Iki kitų susibėgimų!
Jei nerasit čia, ieškokit ,,Žianiapūtyje". :)


P.S. Didžiausia padėka Malariui. (like, like, like tavo žodžiams :) )

Kaip pakilt iš miego? ;O

Sorriukas, kad neberašau..

Tiek daug visko buvo, tiek daug galėčiau parašyti, bet manęs nėra, o minčių yra.

Keista..
                  Dingau..
                                         Miriau..
                                                            Išnykau..
                                                                                Pati nežinau..

Kadangi taip nutiko, tylėsiu, kol galutinai pabusiu iš sąstingio miego.;]
Tikiuosi, kad tai nutiks greitai.;]
Jau ir šis parašymas, manau, puiki pradžia. (y);]

Iki. ;] Šypt ;)))



Miegančioji, bet ne gražuolė. ;p

Diena po Šventės ;p

Omg, kokia dienelė buvo. ;D
Sunkoka atsigaut po vakarykščių įspūdžių, o dar ta ilgoji istorijos papildoma...;/ Ir iš vis, su Vikute net negalėjau sėdėt, nes, matai, mokytoja manęs nemato. ;/
Nu krč.;D
Užtat, mokytojų dienelė buvo ulala...
Pamokėles labai patiko vesti, o vaikučiai (taip kreipiuosi, nes prieš juos jaučiuosi toooooookia didelė ;D ) taip klausė visko. Kai prisimenu save jų vietoje, nebūčiau ėjusi prie lentos dėl kažkokio mažo pliusiuko, kurį mokytojos po savo dienos dažnai pamiršta įrašyti, tipo, nevietoj gal parašytas, nėr kaip patikrint ir panašūs atsikalbinėjimai..;(
Oj, kaip įsiminė vienas toks fruktas - Žygimantas. Pirmokas (9 - okas, nes gimnazija) toks, mažiukas, bet tokiom velniukiškom rudom akytėm. Visą laiką nenurimstantis vietoje. Pradėjo jis dainuot J.B. dainos ,,Baby" priedainį. Bliam, lūžau. Kadangi reikėjo klasėj palaikyti tvarką, pakviečiau neklaužadą prie lentos rašyt sunkių žodžių. O tas viską idealiai ir netgi labai gražiu raštu parašė. Na ką, gavo jis tą pliusą ir ta proga sudainavo pagal anksčiau dainuotos dainos melodiją savo sukurtą dainą. Kai draugė sudrausmino jį, jog gali pastabą gaut, užsičiaupė, o per anglų sėdėjo toks ramutis, bet vis tiek matės naglas veidukas.

Kaaaaaaaas čia dar. Ai, prisiminiau ;]
Vienas dar toks pirmokiukas per anglų pamoką aiškino man, koks yra "seno" mikrarajono bazaras.Taip pat paminėjo, kad kuo daugiau žolės pripūsi, tuo geresnis gyvenimas bus. Na, kaip kam čia. ;D
Moreover, Žygutis bairiukų paskaldė.;D
O kiti mokiniai per daug labai neišsiskyrė - panos, kaip visad buvo idealiai pasidažiusios ir pasipuošusios, su šypsenomis veidukuose, kad joms leidžiama per pamokas rašyti sms savo Meilėms ir taip nachaliavu gaut pliusiukų.
Visi buvo laimingi ir patenkinti. ;]
Bent jau man taip atrodo.;]
Pamokėlėms pasibaigus, nukeliavom į ,,Fokusiuką", kaip visad kai ką nors tokio nerimto švenčiam. Aišku, ten vietos ne per daugiausia, bet mums užteko, dar chebrytė gera ir viskas ore. ;]

Atostogų ir švenčių belekaip laukianti lelėliukė ;p

Mokytojų dienelė ryt :D

Uoj, kas artėja, žengia šimtamyliais batais - o gi mūsų mokytojų dienelė.

Artėjo, ėjo ir beveik atėjo.

Rytoj, mes, mokiniai, turėsim pavaduoti Mūsų mokytojus, tam, kad šie pagaliau galėtų atsipūsti nuo Mūsų, savo auklėtinių, moksliukų, padaužų ir visokių kitų -ų mokymo rutinos.;D

Žiesim, kaip tie mokytojukai švęs - su tortais, vaisiais ir .. brendžiuku? 

Na, tai kas be ko, juk taip kasmet būna, tai nereikia čia stebėtis ir šūkauti. Juk ir jiems, rimtiesiems mokytojams, reikia kada nors palakstyti su šypsenomis ir įraudusiais veidukais ;D

Kai paminėjau įraudusį veiduką, man iš karto akyse stovi buvusi matiekos mokytoja. (Gal geriau net inicialų nereik - dėl saugumo). Bliam, ten tai fruktė, gal ir pati matkę moka, bet paaiškint nichują (atsiprašant) ;DD Tai ji - mūsų mokyklos šokėjėlė ir įraudusių veidukų NR. ;D Visad vaikštanti apsirengusi tokiais rūbeliais -o ho ho, pamatytumėt, o per šventes dėvinti įvairiaspalves skaras - storas, žiemines ;D Dar visad krenta į akis tas, kad šukuosenas pasidaro tik mokyklinių švenčių proga ;]

Nu gerai, baigiu aš apie tuos mokytojus. Reik apie jų dieną ką nors patepliot ;D

Didžiausias galvosūkis - Tai, sakykit, ką man ryt rengtis?

Ai, beleką ;DD Tiks viskas, kas užplauks ant minties, svarbu man gražu, o kas kitiem, tai man nusiš...vilpt. ;D 

Vesiu lietuvių 1 pamoką (Deja, tik 1, nors norėjau belekaip vest jas visas) ir anglų. Anglų, tai kaip visad duoda mum anglų mokytoja, žaisim žaidimus, tik šį kartą jau ne mokytoja, bet aš su Vikute ir Simona dalinsim tuos jos žaidimėlius, kurie ale labai padeda mąstymui ir pan. ;D

Krč, laukiam, laukiam, mes šitos dienelės laukiam ;D

Ačiū ;*******

Kai geeeeerai dieną praleidau kartu su Tavimi. ;]
Oj tiek daug bučinukų,  bučinių - trumpesnių ir ilgesnių. Dievinu tai. (Taip pat, kaip ir Tave patį.;)P )
- Ką veikiam? (D.B.)
- Žiūrim filmą. (K.G.)
- Ok.
Po ilgų minučių filmo rinkimosi:
- Ai, geriau taip pabūnam, kam tas filmas.;]]]] (D.B.)
Nerealūs pokalbiai, juokas, kava ir sausainiai bei šiltį Tavo apkabinimai. Nieko idealesnio nebūna.;]
Ačiū, kad esi.
Ačiū, kad padedi mano veide atsirasti šypsenai.
Ačiū, kad buvai ir esi nuostabus.
Mylėjau, Myliu ir Mylėsiu, Kamilė. ;******