2011 m. vasario 18 d., penktadienis

Manasis.


D.T. (kitaip S.A.) ir mano pokalbis:
...
- Aš atidaviau savo širdį Jai. Daugiau nieko nebeturiu. Liko tuštuma. Nieko neturiu... Nebeturiu... Dingo... Nieko nebeturiu! 
- Tu turi! Turi draugus!
- Atidaviau Jai širdį, kad sušildytų, prikeltų...
- Bet tu gali ją susigrąžinti, patikėk!
- Niekas dovanų neprašo grąžinti atgal. 
- Šitą galima!!!
- Ne. Juk ji tokia pati dovana kaip ir kitos. Tačiau tuo pat metu ir pati brangiausia. O jos nevertino. Nieko nebeturiu... Nieko...
- Gali nors pabandyti...
- Ne. Man pažadėjo, kad mano širdis bus saugi, šilta, degs. Dabar net jos nebeturiu, net tik praradau Ją, bet ir širdį atidaviau. Visą. Nieko nepasilikau sau. Visada visiems gera dariau...
- Taip. O Dieve, tu neįsivaizduoji, kaip tu man padėjai. Tu mane išmokei būti stipriai, pratinai prie gyvenimo. O pats, pats pasiduodi... Baik. Prašau, maldauju, nebūk toks silpnas!
- Būsiu, nes pavargau nuo gyvenimo. Nuo jo triukšmo ir tylos. Trokštu tuštumos. Tyla, juk trukdo, ane? Kartais nebenori girdėti net jos...Todėl nebereikia man gyvenimo...
- D., prašau, baik, nebekalbėk taip. Tu kenki ne tik sau, bet ir man. Jei nebegalvoji apie save, pagalvok apie kitus. Nebūtinai mane. Kitus. Draugus.. O gal reikalauji gailesčio?
- Tikrai ne. Sau prisižadėjau penkis dalykus, o du dalykus dabar kaip tik galiu padaryti.
- Kokius?
- Tai tegu lieka mano mintyse, nes tu vėl pradėsi mane stabdyti. Tačiau labiausiai noriu mirti... nes praradau viską, ką turėjau...
- Nepraradai!
- Praradau, nors ne daug ką ir turėjau. Tik Ją ir Tave...
- Taip, visada turėjai mane. Ir dabar turi juk!
- Taip, tu buvai mano drauge keturis metus. Mums tiek daug kartu visko nutiko. Buvai tikra drauge. Tokia išliksi amžinai. Ate. Susitiksime kažkur kitur, tik jau nebe šitame gyvenime. Ate.
- Ei, palauk!!!
- Nebeturiu, ko laukti. Mano laikas jau praėjo... Ate!
- Tik, prašau, nedėk ragelio..!
- Pasiilgsiu tavęs...
- Palauk!
...
Telefone išgirstu tik pyptelėjimus, o akis gražia ašaros, kad negaliu niekaip Jo sustabdyti. 

Atleisk, kad man neišėjo... Turbūt tokia pati prasta buvau tau ir draugė... Tačiau visada dariau viską, kad Tau būtų gerai. Tu - vienintelis ir geriausias Mano Draugas vaikinas. Niekada neužmiršiu Tavęs, nes tu - vienas iš nuostabiausių įvykių mano gyvenime.

Tavo draugė, Kamilė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą