Tai viskas, ką turėjau/(iu).

Per daug kenčiu ir verkiu dėl šitos Meilės Mūsų. Jei tai būtų tikra, nekentėčiau, o džiaugčiausi tuo, ką turiu... Tai turi anksčiau ar vėliau baigtis. O su pabaiga ateis ir atodūsis - baigėsi. Kam buvo reikalingi metai kartu? Tam, kad suprasčiau, jog mes per daug skirtingi, kad mes netinkame vienas kitam? Tam, kad įsigilinčiau į Meilės privalumus ir trūkumus? Kad pajausčiau kaip giliai skauda ten, viduje?
Kodėl atidaviau tiek brangaus savo gyvenimo laiko Tau? Kad jaučiau įsimylėjimą, tai dar nieko nereiškia. Ne. Juk gyvenimo prasmė, tai ne tik Meilė. Mūsų metai praėjo, o širdyje liko dar vienas randas: vėl likau nesuprasta.. Ateina kiti laikai, jie gal atneš kažką nauja?
Kam reikalinga Meilė? Tam, kad suprastum, jog niekada tikrai nemylėjai, nes per daug skaudėjo? Tam, kad suprastum, jog visą laiką klydai dėl pasirinkto žmogaus jausmų tau, pagarbos jautimo. Tam, kad nusiviltum gyvenimu ir viskuo, kas tave supa.

Žvilgsnių į kitas nepaisymas - žudooo. Ir dar kaip jaučiu pasekmes. Sopa. Pradžioje tai buvo tiesiog jausmas - gan įprastas. O dabar - jis įsismelkė į mane ir nedingsta - kodėl buvau tokia kvaila?
Kodėl negaliu sutrukdyti sau įsimylėti? Kodėl?!?!? O juk tiek daug kartų sakiau - ,,Gana! Nebenoriu kančių! Daugiau NIEKADA!!!" Tačiau ir vėl, vėl įsimylėjau ir vėl, vėl kenčiu...
Man gaila savęs (taip, čia savanaudiškumo požymis), bet nežinau, kaip su tuo susitvarkyti, nes nesuprantu, kas esu ir ko noriu. Gal aš klystu?
O svarbiausia nepažįstu tikros Meilės, negaliu jos apibūdinti, į ją įsiskverbti, pajausti tikro gūsio, suvirpinančio širdį, (ne)patyriau jos. Išgyvenau tik skaudžius įsimylėjimus, kurie žeidė/(ia) mane lyg rožės, tavo atneštos Mūsų Meilės dieną, spygliai. Raudonos ar baltos... Nesvarbu - taip pat duria.. Juk tai tik gėlės. Be jausmų jos. Tarpios ir laikinos... O jausmai (džiaugsmai) juk būna nenutrūkstamai stiprūs, šilti, tikri, gyvi! Jie yra! Egzistuoja! Be manęs, aišku.
Tai sakydama, turiu ir vėl nuvilti save. Per daug tikėjau/(iu) svajomis ir pasakomis (Tavo). Deja... Gyvenimas per trumpas gailesčiui.

Šaltas bučkis be žodžio Myliu.

Prasta koduotė, bet tai viskas. Pabaiga. Visko pradžia. Aš tikiu. Ir tikėsiu!... Gal...