Žmonės miršta visą laiką. Gyvenimas daug trapesnis, nei mes manome. Todėl ir elgtis su žmonėmis reikėtų taip, kad paskui netektų graužtis. Teisingai, o jei įmanoma, ir nuoširdžiai. Labai lengva viską pro pirštus leisti, o žmogui mirus grąžyti rankas ir raudoti. Bet manęs tokiomis raudomis nepapirksi.

Haruki Murakami ,,Dansu, dansu, dansu" - scena po Diko mirties (Juki verkia.)