2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

AŠ esu tik AŠ. Ir niekas kitas. Niekas be mano noro manęs negali pakeisti. Taigi, esu aš, niekieno nekeista, nes taip nenoriu. Tačiau žinau, kad kažkada reiks pasikeisti...
***
Daug kas sako, kad aš JAU pasikeičiau. Ar tikrai? 
Kuom gi esu kitokia?
***
Liga, laikas, praleistas ligoninėje, geri gražūs, kažkada linksmi buvę, o dabar sunkios ligos palaužti žmonės, laukiantys vilties arba ją jau seniai praradę ir tik merdintys ligoninės pataluose...
Sunkūs, slegiantys veidai, vaikų klyksmai... Vis tai primena pragarą žemėje, kai nematai nieko, kas suteiktų bent lašelį optimizmo, kai net seselės (baltais chalatais lyg angelo sparnais apsigobusios) neteikia vilties, nes pačios į visą tai žiūri kaip į didžiausią SIAUBĄ... Ką tuomet daryti ligoniui?
***
Tv laida: balsuokite ir vėžiu sergantys vaikai gaus piniginę paramą tolesniam gydymui.




Visa tai nuteikia optimistiškai. Tačiau, žmogau, pagalvok, ar tai tikra? 
Tavo pinigai tikri, kol jie yra TAVO kišenėje... O kas bus, kai jie atsidurs TV laidą suorganizavusiam žmogui? Patikėk, tik maža dalis atsidurs pas vaikučius. Geriau nueik aplankyti juos ir tiesiai į rankas paduok pinigėlius, kurių tiems mažiesiems stinga.
 ***
Mažos, plikos galvelės, netvirtos, bet tyros šypsenos vaikų veideliuose. Kuo  gi jie, šie mažyliai, nusikalto, kad tik gimę ir pamatę pasaulio šviesas turi pasitikti mirtį? Kodėl tie, kurie atima kitų gyvybes, gyvena sau pilvus išvertę, o tos mažos gyvybės, kurios trokšta pamatyti pasaulio bent kiek daugiau, išeina tyliai, net normaliai nesugebėję pasauliui ištarti "labas"?
***
Atėjo nauji metai,  2012. Pasistenkime būti atlaidesni vieni kitiems, nesiųsti blogos energijos, nebūti blogos nuotaikos, o kaip tik, šyptelti praeiviui ir draugams.
Išsiskirkime iš minios.
Būkime sveiki.:)
Mažiau naudokimės civilizacijos įrankiais: mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais, perdirbkime ir rūšiuokime šiukšles, vieni ruošdamiesi į kelionę, pakalbinkime pažįstamus, gal ir jie į tą pačią  pusę traukia.
***
Prižiūrėkime save ir kitus. Kai reikia, duokime energijos - geros, tyros, švarios, nesuteptos - ir ji grįš, kai Jums jos pritrūks. Tuomet visi būsime sveiki, gyvi, energingi ir puikios nuotaikos.


***
AČIŪ, kad esu, gyvuoju, jaučiu, turiu rankas, kojas, akis, visus kitus organus, galiu valgyti, kvėpuoti, mąstyti, perduoti kitam šypseną, mylėti visus ir nieko neapkęsti, galiu rašyti, skaičiuoti, aš protauju, draugauju, rašau, kad esu sveika.
AČIŪ už turimus artimus žmones, esamą ir dar būsimą šeimą.
AČIŪ už visus materialius daiktus, kuriuos turiu. AČIŪ, kad nereikia šalti gatvėje, kai šalta, ir kaisti kaitroje bei maudytis dulkėse, kai karšta. 
AČIŪ, kad turiu maisto ir galiu jį valgyti. 
AČIŪ už DABAR ir už tai, ką turiu mintyse, nes tai dar BUS.









 
MYLIU save tokią, kokia esu. O prie aplinkos gebu prisitaikyti visur eidama per MEILĘ. Viskas grįžta su kaupu.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą