Kaip trokštu, kad niekuomet nebūtų išsiskyrimų. Kad visi žmonės rastų tai, ko jiems labiausiai reikia - antrąją pusę. Aš ją turiu, bet nežinau, nenutuokiu, kada viskas gali baigtis. Mane gąsdina nežinomybė.. Bet jei žinočiau laiką, būčiau ramesnė? Turbūt ne...
Noriu, kad visą dieną, naktį, parą būtume drauge. Juk mums taip gera kartu, ar ne?
Nenoriu, negaliu Tavęs paleisti, jei nori eiti ten, kur aš negaliu... Bet reikia...
Ir visą laiką bijau, kad tas laikas, išsiskyrimo laikas, jau atėjo. Šią minutę... Šią sekundę...
Kai nematau Tavęs galvoju, ką tu veiki, ką mąstai...ir bijau.
Visą laiką bijau... Ar tai meilė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą