Kai ant sparnuotų blakstienų smilgelių nusileidžia naktis, many pabunda ilgesys. Velniškai ilgiuosi jausmo. Tokio nenusakomai nuostabaus, kai jautiesi saugus. Artimas ir geidžiamas vis labiau su kiekviena diena. Kai užmiegi ir žinai, kad pabudęs šalia pamatysi ne tuščią pagalvę, o gilias ir pilnas meilės tau akis. Meilė, tai kai kiekvieną rytą prabundi su šypsena ne todėl, kad sapnavai kažką gražaus, o todėl, kad kažkas gražaus laukia šalia.