Dabar nebematau gyvenimo džiaugsmo, jo spalvų, tiesą sakant, plūduriuoju virš visokio gėrio, o matau tik blogąją pasaulio pusę. Tačiau laikas teka. Net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Net tada, kai kiekviena sekundė sukelia skausmą lyg žaizdoje tvinkčiotų kraujas. Jis slenka nevienodai, bet vis vien slenka. Net man. Jo tekėjimas mane ramina. Nors jis nedingo, nepasislėpė nuo manęs visiems laikams.