Eidama pas Tave visada nusiskindavau ramunę ir sau burdavausi (myli, nemyli, myli, nemyli...), nes tikėjau, kad paskutinis lapelis bus "myli". Dažniausiai toks ir būdavo. Kartais paskutinysis būdavo "Meluoja", bet tuomet nusiskindauvau kitą ramunę ir ji išburdavo, kad Tu mane Myli. Tada tikėjau, kad mes busime laimingi iki pat gyvenimo pabaigos. ♥ 

Dabar tuo nebetikiu... O reikėjo man vasarą pasitikėti ta ramune, kuri išbūrė: "Meluoja"...