Mes senstame kartu, su amžiumi vis keičiamės, tačiau yra vienas dalykas, kuris nesikeis niekada... Visuomet aš iš naujo tave įsimylėsiu... (Karen Clodfelder)

Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs šalia nėra. Aš nepaklausiu tavęs, ką tu galvoji nebyliai žiūrėdamas man į akis. Aš netgi nepasidomėsiu, myli ar ne. Bet kai tavo akyse žybtels netikrumas - Aš išeisiu...

... Mums davė:
Dvi rankas laikytis. Dvi kojas vaikščioti. Dvi akis pamatyti. Dvi ausis klausyti. Kodėl mums davė tik vieną širdį?
... Kadangi antra širdis buvo duota kažkam kitam, kad ją surastume....

Niekam niekada nebuvau TA.....
Ta... kuri pakeičia gyvenimą. Ta... kuri įstringa taip giliai į širdį, kad neina užmiršti. Ta... kuri užvaldo tiek mintis, tiek dienas, tiek naktis. Ta... kurios nesinori paleisti. Ta... kurią vadina Vienintele. Ta... kuri yra pati mylimiausia ir brangiausia. Ta... kurios nesinori paleisti. Ta... kurią norisi pabučiuoti šimtus kartų, kurių ir taip vis negana. Ta... kuri apverčia pasaulį ir priverčia į viską pažiūrėti kitu kampu.
Niekada nejaučiau iš kažko to, ką stengiausi duoti aš. Niekada to neturėjau. NIEKADA... Ir man trūksta. Man to trūks. Kol pajusiu kažkada, kad esu svarbesnė už buvusias, už būsimas, kad esu Ta, kurios nepamirš, apie kurią kalbės dar daug laiko praėjus po visko.....

....Dalinau save per pusę. Ar gavau kažką ? Ne. Tada ir nereikėjo. O dabar suprantu, kad išdovanojau save. Gailiuosi ? Galbūt......

Kartais norisi, pabučiavus kitą, išmokti negalvoti apie tave.
Kartais norisi sutrypti visus, kurie griauna tau gyvenimą.
Kartais norisi, sapnuojant mus laimingus, pasilikti tame sapne visą amžinybę. Kartais norisi tavo stiprių rankų, kurios mane sugautų, kai krentu žemyn.
Tik kartais, sugrįžus ten, kur tau būdavo gera, supranti, kad gali būti ir geriau. Kartais privalai leisti pirštams atsipinti, nes delnai nebešildo vienas kito.
Kartais pasiilgstu tavo bučinių, bet prisiminus svetimą kvapą ant tavo lūpų, ilgesys išnyksta.
Kartais būdavome laimingi ne tik sapne, bet ir realybėje, tik nemokėjom to vertinti.....

Laukiu, kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia. Laukiu, kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia. Laukiu, kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi....

Didžiausias skausmas būna ne tada, kai vinys perveria kūną, o tada, kai žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti,o sužeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien....
(Andrė Morua)

Pabėgti mylint - štai kur heroizmas...
(Napoleonas I)