Su kuo bebūčiau, tai bus apgaulė, tai bus tik nevykęs bandymas pamiršti Tave.

Ir jei bučiuosiu kitą, atmink, užsimerksiu vien tik todėl, jog matyčiau Tave ir įsivaizduočiau, jog jaučiu Tavo lūpas ant savųjų.

Nieko nemylėsiu taip, kaip mylėjau Tave, niekam nesakysiu to, ką sakydavau Tau, į nieką nebežiūrėsiu taip, kaip žiūrėdavau į Tave. 

Viską atiduočiau už minutę su Tavimi, viską atiduočiau už Tavo prisilietimą.

Ir jei Tavo laimė priklausytų nuo manęs, aš atiduočiau viską, išsižadėčiau to, be ko anksčiau neįsivaizduodavau savo gyvenimo. 

Gailiuosi dėl visko, ką galėjau, bet ko nepadariau dėl Tavęs. 

Ir jei galėčiau atsukti laiką, aš Tave apkabinčiau daug dažniau…

Nors ne, tiesiog apkabinčiau ir nebepaleisčiau.

Visada mano širdutėje užimsi didžiausią dalį, nebandysiu Tavęs pamiršti, o kaip tik kiekvieną rytą, vos tik prasimerksiu, pagalvosiu apie Tave, nes bijau… 

Bijau vieną rytą atsikelti ir pamiršti kokios spalvos Tavo akys...

Myliu ir Mylėsiu net kai to nebeleisi...