10 klasė.

Sėdėdamas prie kompiuterio informatikos pamokoje, stebėjau priešais sėdinčia merginą. Ji buvo mano geriausia draugė. Aš žiūrėjau į jos ilgus, šilkinius plaukus ir norėjau, kad ji būtų mano. Bet ji man to nejautė, aš tai žinojau. Vietoj to, kad dirbtume klasės darbą, mes kalbėjomės pokalbių svetainėje apie mokytojo petnešas ir... apie tai, kad jam jau seniai laikas vykti į gastroles su savo cirku... :) Ji pasakė nuobodžiaujanti tad aš jai nusiunčiau nuorodą į anekdotų tinklapį. Ji padėkojo ir atsiuntė šypsenėlę su bučinuku... Aš norėjau, kad ji žinotų jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl...

 
11 klasė.
Suskambo mano telefonas. Kitame gale buvo ji. Be pertraukos kukčiodama ji pasakojo kaip jos vaikinas sudaužė jai širdį. Ji paprašė, kad aš užeičiau, nes ji nenorėjo būti viena. Kadangi gyvenu netoli aš taip ir padariau... Atsisėdęs šalia jos ant sofos, aš pažvelgiau į jos švelnias akis, vildamasis, kad ji būtų mano... Po poros valandų nuobodaus filmo ir trijų traškučių pakelių, nusprendžiau eiti namo. Atsisveikindama ji pažvelgė į mane, padėkojo... ir pabučiavo į skruostą. Aš norėjau, kad ji žinotų jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl...

 
12 klasė, išleistuvės.

Aš žiūrėjau kaip jos tobulas kūnas, tarsi angelas, užkilo ant scenos atsiimti diplomo... Norėjau, kad ji būtų mano, bet ji man to nejautė, aš tai žinojau. Atsiėmus diplomą, ji priėjo prie manęs ir verkdama apsikabino. Tada pakėlė galvą ir tarė: "Tu mano geriausias draugas, ačiū." Ir pabučiavo mane į skruostą... Aš norėjau, kad ji žinotų jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl...

Po keleto metų.

Sėdžiu bažnyčios suole. Ta mergina išteka. Stebėjau kaip ji ištarė " TAIP" ir išvažiavo kurti naujo gyvenimo. Norėjau, kad ji būtų mano, bet ji man to nejautė, aš tai žinojau. Ji priėjo prie manęs ir tarė "Tu atėjai!" Ji padėkojo ir pabučiavo man i skruostą. Aš norėjau, kad ji žinotų jog noriu su ja būti ne tik draugais, AŠ JĄ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovus ir nežinau kodėl...

Laidotuvės.

Prabėgo vos keli metai po jos vestuvių, aš žvelgiau į merginos karstą. Merginos, kuri buvo mano geriausia draugė. Prie kapo jie skaitė jos dienoraščio įrašą, kurį ji buvo parašiusi dar mokyklos laikais. Jame buvo parašyta..." Aš žiūriu į jį vildamasi, kad jis būtų mano, bet jis man to nejaučia ir aš tai žinau. Noriu jam kai ką pasakyti, noriu... kad jis žinotų, jog noriu būti su juo ne tik draugais, AŠ JĮ MYLIU, bet aš tiesiog per daug drovi ir nežinau kodėl... norėčiau, kad jis pasakytų, jog mane myli..."
Ir aš norėčiau, kad tai būčiau pasakęs... pravirkau...