Ji: Viskas.
Jis: Tai gal bent išsiskiriam kaip žmonės?
Ji: Čia kuria prasme?
Jis: Pameni, kai siūliau tau draugaut sakei, kad jei tikrai to norėsiu paklausiu akis į akį, o ne telefonu.
Ji: Pamenu.
Jis: Tai ir išsiskirkim ne telefonu.

Kai jie susitiko abu pamiršo kodėl atėjo, žinojo tik vieną - šalia buvo mylimas žmogus.
Nuo tos dienos jie niekada nesipyko, nenorėjo skirtis, tiesiog mylėjo, nes matyti mylimojo akis ir sakyti, kad nebenori jo matyti daug sunkiau nei tiesiog jam tai parašyti.