Užknisa...
Būti kito glėbyje ir galvoti apie Tave...
Bučiuoti kito lūpas ir žinoti, kad tik Tu bučiuojiesi geriausiai ir tik Tavo bučiniai man - patys saldžiausi...
Liesti kitą ir suprasti, kad tik Tavo kvapas yra pats nuostabiausias...
Skaudinti kitą ir galvoti, jog Tu esi kaltas, jog vis dar Tave TAIP Myliu...
Atrašynėti sms kitam, nors norisi rašyti tik Tau...
Susitikinėti su kitu, nors tik Tu esi man visas gyvenimas...
Šypsotis kitam, nors norisi rėkti iš nevilties, kad Tu nesi šalia manęs...
Mylėti tik Tave, nors kitas Myli mane daug labiau nei Tu...
Kalbėti telefonu su kitu, nors norisi kalbėti tik su Tavimi. (Iš viso, norisi nekalbėti su niekuo, jei skambini ne Tu.)
Prieš kitą apsimesti, kad šiandien yra ypatinga diena, nes jis atėjo pas mane ir leidžia laiką su manimi, nors liūdžiu dėl Tavęs...
Kai kitas bando būt Tavimi, kad man patiktų. (Bet, žinok, tu niekada nebūsi TOKS, kaip tas, kurį Myliu, deja.)
Kad ir kaip norėčiau negaliu pamilti kito, nes visa Mano širdis priklauso tik Tau ir niekam daugiau. (O taip norėčiau viską pakeisti ir įsimylėti kitą, kad jam nebūtų taip skaudu, kaip dabar...)
Kalbėti tik apie tą patį, kad Myliu Tave ir lauksiu Tavęs, nors gražia pabaiga net "nešviečia"...
Galvoti, kad kažkada ateis tas laikas, kai mums reiks susitikti draugų kompanijoje ir tada pasipils įtampos lavina...
Suprasti, kad jeigu įvyko "netyčiukas", ką pasirinktum: meilę man ir vaikui, ar žudytum savo kūrinį vien dėl to, kad nežinai, ar mane myli?
Mylėti Tave ir žinoti, kad Tu nežinai, ar mane Myli, ar Tave prie manęs laiko tik pripratimas.
Tikėti, kad ateis laiminga pabaiga, nors net pasakos nesibaigia laimingai... (Visi žmonės "laimingų" pasakų pabaigose užmiršta perskaityti: "pasakos pabaiga" ir pridurti: "dabar bus tikras gyvenimas".)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą